- staigyti
- staigýti, staĩgo, staĩgė intr. 1. Tr būti patvariam, neišsieikvoti: Drobinis rūbas vis drobinis – daug mažiau staĩgo Sdk. Deda votos [į žiebtuvėlį], kad ilgiau benzina staigytų Dbk. Nepralobs, nei staigys turtas jo BaJob15,29. Šaknis mano atvira yra ties vandenimis, ir rasa staigys pjūtyj mano BaJob29,19. 2. laikytis vietoje, rimti: Kur yra žolės, te ir gyvuliai staĩgo Žl. Ot pasiutus kiaulė – tai nepririšta anei kiek an vietos nestaĩgo, ale lekia par laukus Pbs. \ staigyti; nustaigyti; pastaigyti
Dictionary of the Lithuanian Language.